Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Kapris pavasarį

Autorius: Jonas Mackevičius (1872–1954)
Sukūrimo metai:iki 1926
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:64 × 76.50 cm
Signatūra:

apačioje kairėje: J. Mackevičius Capri

Pavasariškos idilės vaizdas: baltas arabiško stiliaus Pietų Italijos namelis, rausvais žiedais tirštai apsipylęs migdolas (?), jūros žydrynė nuo dangaus žydrynės atskirta šlaito ruožu ir moters pavasarį simbolizuojančios dvi mergytės, žaidžiančios saulėtoje uždaro kiemo pusėje. Šis ir į jį panašūs gyvenimo džiaugsmą teigę kūriniai pelnė Jonui Mackevičiui (18721954) šlovę Kauno salonuose ir iki šiol užtikrina dailės mėgėjų palankumą rusų poakademinei ir italų neoakademinei dailei simpatizavusiam tapytojui, kurio braižas 1929 m. iš Kaprio salos persikrausčius į Kauną pradėjo keistis: nerūpestingą lengvumą vis labiau stūmė patriotinė pareiga „tikroviškai“ vaizduoti šlovingiausias Lietuvos praeities akimirkas, lenkų istorinio paveikslo klasiko Jano Matejkos pavyzdžiu juos „sudabartinant“ ir taip priartinant prie žiūrovo.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Pirmųjų lietuvių dailės parodų dalyvis Jonas Mackevičius (18721954), traukdamasis nuo Pirmojo pasaulinio karo, 1914 m. apsigyveno Kapryje. Paties dailininko žodžiais, šioje Pietų Italijos saloje jam pavyko pragyventi vien iš kūrybos – paveikslus noriai pirko turistai iš Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos. 1929 m. sugrįžęs į Lietuvą J. Mackevičius molbertinę kūrybą ir monumentaliosios tapybos užsakymus derino su pedagogo darbu Kauno meno mokykloje. Galimybę geriau pažinti ir pamėgti egzotine Viduržemio jūros regiono gamta, itališka šviesa ir amžinos vasaros įspūdžiu išsiskiriančią J. Mackevičiaus tapybą parodų lankytojai laikinojoje sostinėje ir Šiauliuose turėjo dar prieš dailininkui galutinai apsistojant Lietuvoje. Vis dėlto Italijos laikotarpio paveikslams būdingus saloninio meno bruožus nepiktai, nors kartkartėmis ir griežčiau, pabrėžė vietinių parodų apžvalgininkai. Štai dailininkas ir dailės istorikas Ignas Šlapelis, spaudoje pristatydamas 1928 m. J. Mackevičiaus tapybos ir Juozo Zikaro skulptūrų parodą, rašė: „mūsų mecenatai, kurie būtinai reikalauja iš paveikslo, kad jis tiktų jų naujiems tapetams, [...] tarp J. Mackevičiaus darbų gali rasti sau visai tinkamų dalykų“ (I. Šlapelis, „Iš J. Mackevičiaus ir J. Zikaro parodos“, Meno kultūra, 1928, Nr. 1, p. 19). Tiesa, kai kurių kritikų skepticizmas nepasitvirtino – idiliški J. Mackevičiaus peizažai ir natiurmortai kartu su lyriškais Antano Žmuidzinavičiaus gamtovaizdžiais ir fantastinėmis Kazio Šimonio kompozicijomis tiek tarpukariu, tiek vėlesniais dešimtmečiais išliko vieni populiariausių kūrinių Lietuvos meno kolekcininkų rinkiniuose.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė; „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“, 2017 m. gruodžio 1–2018 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratorės: Dalia Tarandaitė (projekto vadovė), Rūta Janonienė, Giedrė Jankevičiūtė.