Indas
| Autorius: | Benjaminas Vagneris (dirbo 1796–1843) |
Vilniaus auksakalių cecho sąrašuose minimas nuo 1796 iki 1843 m., vienur kaip Benjaminas, kitur - kaip Kristupas Vagneris. 1796. VIII.1 įrašytas 5 metams mokiniu pas Vilniaus auksakalį J.G. Haną ir G. Heinkę. 1807 m. pripažintas meistru. 1813-1816 m. buvo cecho seniūnas. 1820.X.15 cecho susirinkime svarstyta jo dirbtuvėje įvykusi vagystė. Aušros vartų policijos skyrius išaiškino, kad jo pameistriai J. Maršalkevičius, L. Jundzilas ir P. Sabovičius vagia savo meistro sidabrą. Vagystėje dalyvavo buvęs J.G. Hano pameistrys K. Penckis, o auksakalys P. Jelenevičius vogtą sidabrą pardavinėjo. K.B. Vagneris nusikaltėliams dovanojo, bet cechas nusprendė vagystę įvykdžiusiems asmenims neleisti verstis auksakalyste ir uždraudė juos priimti į darbą. Nesilaikysiantiems šio nutarimo buvo nustatyta 30 rb bauda. K.B. Vagnerio sidabro dirbiniai garsėjo formos skoningumu ir dekoro meniškumu. Istorikas M.Homolickis (jo amžininkas) vadina jį "pirmuoju Vilniaus auksakaliu". 1834 m. jis pagamino arbatos servizą Podbereskiui, vėliau panašų užsakymą atliko Pastovio dvarininkui Tyzenhauzui, 1836 m. padirbo stalo įrankius Vilniaus bazilijonų vienuolynui. K.B. Vagneris gyveno Pilies-Didžiojoje gatvėje, dabar jau nebesančiame name, 1808 m. miesto plane pažymėtame 189 numeriu, greta buvusios "Kardinalijos". 1843. XI.5 K.B. Vagneris parašė cechui laišką, pranešdamas, kad nebedirba auksakaliu, atleido visus mokinius bei pameistrius, prašo nebelaikyti jo meistru ir išbraukti iš cecho sąrašų. 1843.XI.18 cechas jo prašymą patenkino ir pranešė apie tai visoms įstaigoms.
Šaltinis: Lietuvos auksakalystė. XV-XIX amžius, sud. Laucevičius Edmundas, Vitkauskienė Birutė Rūta, Vilnius: Baltos Lankos, 2001. p. 392.
Vilniaus auksakalių cecho sąrašuose minimas nuo 1796 iki 1843 m., vienur kaip Benjaminas, kitur - kaip Kristupas Vagneris. 1796. VIII.1 įrašytas 5 metams mokiniu pas Vilniaus auksakalį J.G. Haną ir G. Heinkę. 1807 m. pripažintas meistru. 1813-1816 m. buvo cecho seniūnas. 1820.X.15 cecho susirinkime svarstyta jo dirbtuvėje įvykusi vagystė. Aušros vartų policijos skyrius išaiškino, kad jo pameistriai J. Maršalkevičius, L. Jundzilas ir P. Sabovičius vagia savo meistro sidabrą. Vagystėje dalyvavo buvęs J.G. Hano pameistrys K. Penckis, o auksakalys P. Jelenevičius vogtą sidabrą pardavinėjo. K.B. Vagneris nusikaltėliams dovanojo, bet cechas nusprendė vagystę įvykdžiusiems asmenims neleisti verstis auksakalyste ir uždraudė juos priimti į darbą. Nesilaikysiantiems šio nutarimo buvo nustatyta 30 rb bauda. K.B. Vagnerio sidabro dirbiniai garsėjo formos skoningumu ir dekoro meniškumu. Istorikas M.Homolickis (jo amžininkas) vadina jį "pirmuoju Vilniaus auksakaliu". 1834 m. jis pagamino arbatos servizą Podbereskiui, vėliau panašų užsakymą atliko Pastovio dvarininkui Tyzenhauzui, 1836 m. padirbo stalo įrankius Vilniaus bazilijonų vienuolynui. K.B. Vagneris gyveno Pilies-Didžiojoje gatvėje, dabar jau nebesančiame name, 1808 m. miesto plane pažymėtame 189 numeriu, greta buvusios "Kardinalijos". 1843. XI.5 K.B. Vagneris parašė cechui laišką, pranešdamas, kad nebedirba auksakaliu, atleido visus mokinius bei pameistrius, prašo nebelaikyti jo meistru ir išbraukti iš cecho sąrašų. 1843.XI.18 cechas jo prašymą patenkino ir pranešė apie tai visoms įstaigoms.
Šaltinis: Lietuvos auksakalystė. XV-XIX amžius, sud. Laucevičius Edmundas, Vitkauskienė Birutė Rūta, Vilnius: Baltos Lankos, 2001. p. 392.
