Žydų berniukas
| Autorius: | Jozefas Budka (1888–1940) |
Jozefas (Josifas) Budka (g. 1888 Plocke, Lenkijoje – m. 1940 Jeruzalėje )augo religingoje chasidų šeimoje. Nors tėvas į sūnaus meninius užmojus žiūrėjo itin nepalankiai, keturiolikmečiam jaunuoliui pavyko ištrūkti į Vilnių. 1902–1909 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, trumpam išvyko į Varšuvą, vėliau – į Berlyną. 1933 m., Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistams, buvo priverstas bėgti į Palestiną. Budka įsikūrė Jeruzalėje ir 1935–1940 m. ėjo Becalelio dailės ir amatų mokyklos direktoriaus pareigas, dėstė grafikos meną ir formavo sionistinio meno pagrindus. Kurdamas sujungė asmeninę chasidišką patirtį su vokiškojo ekspresionizmo raiška, mėgo prisiminti vaikystę ir gyvenimą štetle. Parodose beveik nedalyvavo. Tik po dailininko mirties 1940 ir 1950 m. surengtos retrospektyvinės parodos, tapybos ir grafikos darbus pradėta eksponuoti jungtinėse parodose.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Grafikas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1888 m. Plonske (Varšuvos gubernija), mirė 1940 m. Jeruzalėje. Nuo 1902 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1909 m. ten laikė egzaminą piešimo mokytojo pažymėjimui gauti. 1910 m. išvyko į Vokietiją. Berlyne mokėsi grafikos pas Hermanną Strucką, vėliau dėsčiusį Bezalel dailės ir amatų mokykloje Jeruzalėje. 1933 m. ir J. Budka apsigyveno Palestinoje, 1935–40 m. buvo atsinaujinusios Bezalel mokyklos vadovas, dėstė joje grafiką. Kūrė portretus ir kompozicijas iš žydų gyvenimo, vaizdavo vienišas figūras interjeruose. Litografijos ir medžio raižinio technika sukūrė iliustracijų Icchoko Leibušo Pereco, Šolom Aleichemo, Šolemo Ašo ir kt. kūriniams, iliustravo hebrajų ritualinius Velykų tekstus (Passover Haggadah), Bibliją.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 110.
Jozefas (Josifas) Budka (g. 1888 Plocke, Lenkijoje – m. 1940 Jeruzalėje )augo religingoje chasidų šeimoje. Nors tėvas į sūnaus meninius užmojus žiūrėjo itin nepalankiai, keturiolikmečiam jaunuoliui pavyko ištrūkti į Vilnių. 1902–1909 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, trumpam išvyko į Varšuvą, vėliau – į Berlyną. 1933 m., Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistams, buvo priverstas bėgti į Palestiną. Budka įsikūrė Jeruzalėje ir 1935–1940 m. ėjo Becalelio dailės ir amatų mokyklos direktoriaus pareigas, dėstė grafikos meną ir formavo sionistinio meno pagrindus. Kurdamas sujungė asmeninę chasidišką patirtį su vokiškojo ekspresionizmo raiška, mėgo prisiminti vaikystę ir gyvenimą štetle. Parodose beveik nedalyvavo. Tik po dailininko mirties 1940 ir 1950 m. surengtos retrospektyvinės parodos, tapybos ir grafikos darbus pradėta eksponuoti jungtinėse parodose.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Grafikas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1888 m. Plonske (Varšuvos gubernija), mirė 1940 m. Jeruzalėje. Nuo 1902 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1909 m. ten laikė egzaminą piešimo mokytojo pažymėjimui gauti. 1910 m. išvyko į Vokietiją. Berlyne mokėsi grafikos pas Hermanną Strucką, vėliau dėsčiusį Bezalel dailės ir amatų mokykloje Jeruzalėje. 1933 m. ir J. Budka apsigyveno Palestinoje, 1935–40 m. buvo atsinaujinusios Bezalel mokyklos vadovas, dėstė joje grafiką. Kūrė portretus ir kompozicijas iš žydų gyvenimo, vaizdavo vienišas figūras interjeruose. Litografijos ir medžio raižinio technika sukūrė iliustracijų Icchoko Leibušo Pereco, Šolom Aleichemo, Šolemo Ašo ir kt. kūriniams, iliustravo hebrajų ritualinius Velykų tekstus (Passover Haggadah), Bibliją.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 110.
