Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

„Vilnius“, 1957, viršelis

Autorius: Samuelis Rozinas (1926–2006)

Samuelis Rozinas (g. 1926 Kaune – m. 2006 JAV) buvo jauniausias iš keturių brolių, sesutė mirė vaikystėje. Mėgo stebėti Kauno Aleksoto šlaituose tapančius dailininkus ir, paskatintas gimnazijos mokytojo Zalės Bekerio, apsisprendė tapti dailininku. Naciams užėmus Kauną, penkiolikmetis Rozinas buvo įdarbintas Kauno geto dokumentų dirbtuvėje. Kartais su jaunuoliu susisiekdavo antinacistinės geto organizacijos nariai, prašydami pagaminti reikalingus dokumentus. 1944 m. pavyko pabėgti iš geto. Atitarnavęs sovietų armijoje, 1949 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultetą, 1951–1955 m. mokėsi Leningrado Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. 1973 m. išvyko į Izraelį ir apsistojo Tel Avive, dėstė dailę vidurinėje mokykloje Safede. Tapė nedaug, daugiausia dirbo lakštinės grafikos ir knygų iliustracijos srityse.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Samuelis Rozinas (1926–2006) gimė ir užaugo tarpukario Kaune. Dailininko tėvas Isakas Rozinas buvo gaisrininkų savanorių būrio vadas, už drąsą apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. S. Rozinas kartu su Kauno žydais buvo uždarytas Slobodkos gete, kuriame mirė jo tėvas, IX forte žuvo broliai, motina išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą. S. Rozinas dirbo geto spaustuvėje, kur buvo gaminami oficialūs dokumentai, nelegaliai padirbinėjo dokumentus antifašistinei geto organizacijai. 1944 m. aštuoniolikmetis pabėgo iš geto ir nusigavo pas partizanus. Per susirėmimą su vokiečiais netoli Vievio buvo sužeistas, pabėgusį iš ten jį rado ir išgelbėjo lietuvių valstiečių šeima. Po karo tarnavo sovietų kariuomenėje, 1949 m. įstojo į LSSR dailės institutą Vilniuje, tačiau netrukus perėjo mokytis į Leningrado tapybos, skulptūros ir architektūros institutą, studijavo grafiką. Grįžęs į Vilnių, kūrė estampus, iliustravo knygas, nuo 1955 m. dalyvavo parodose. 1957 m. SSRS dailės fondo Maskvos grafikos skyrius ir Vilniaus „Vaizdo“ spaustuvė išleido spalvotų S. Rozino linoraižinių ciklą „Vilnius“.

Šaltinis: Valiunas Ellex meno albumas: VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė.

Samuelis Rozinas (g. 1926 Kaune – m. 2006 JAV) buvo jauniausias iš keturių brolių, sesutė mirė vaikystėje. Mėgo stebėti Kauno Aleksoto šlaituose tapančius dailininkus ir, paskatintas gimnazijos mokytojo Zalės Bekerio, apsisprendė tapti dailininku. Naciams užėmus Kauną, penkiolikmetis Rozinas buvo įdarbintas Kauno geto dokumentų dirbtuvėje. Kartais su jaunuoliu susisiekdavo antinacistinės geto organizacijos nariai, prašydami pagaminti reikalingus dokumentus. 1944 m. pavyko pabėgti iš geto. Atitarnavęs sovietų armijoje, 1949 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultetą, 1951–1955 m. mokėsi Leningrado Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. 1973 m. išvyko į Izraelį ir apsistojo Tel Avive, dėstė dailę vidurinėje mokykloje Safede. Tapė nedaug, daugiausia dirbo lakštinės grafikos ir knygų iliustracijos srityse.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Samuelis Rozinas (1926–2006) gimė ir užaugo tarpukario Kaune. Dailininko tėvas Isakas Rozinas buvo gaisrininkų savanorių būrio vadas, už drąsą apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. S. Rozinas kartu su Kauno žydais buvo uždarytas Slobodkos gete, kuriame mirė jo tėvas, IX forte žuvo broliai, motina išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą. S. Rozinas dirbo geto spaustuvėje, kur buvo gaminami oficialūs dokumentai, nelegaliai padirbinėjo dokumentus antifašistinei geto organizacijai. 1944 m. aštuoniolikmetis pabėgo iš geto ir nusigavo pas partizanus. Per susirėmimą su vokiečiais netoli Vievio buvo sužeistas, pabėgusį iš ten jį rado ir išgelbėjo lietuvių valstiečių šeima. Po karo tarnavo sovietų kariuomenėje, 1949 m. įstojo į LSSR dailės institutą Vilniuje, tačiau netrukus perėjo mokytis į Leningrado tapybos, skulptūros ir architektūros institutą, studijavo grafiką. Grįžęs į Vilnių, kūrė estampus, iliustravo knygas, nuo 1955 m. dalyvavo parodose. 1957 m. SSRS dailės fondo Maskvos grafikos skyrius ir Vilniaus „Vaizdo“ spaustuvė išleido spalvotų S. Rozino linoraižinių ciklą „Vilnius“.

Šaltinis: Valiunas Ellex meno albumas: VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė.