Geltona
| Autorius: | Linas Katinas (1941–2020) |
Tapytojas, pedagogas, docentas, dailininko Leono Katino sūnus. Gimė 1941 m. birželio 22 d. Radviliškyje. 1958–1964 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, baigė Architektūros fakultetą. 1968–1992 m. dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1992 m. dėsto tapybą Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje. Parodose dalyvauja nuo 1964 m. Grupės „24“ narys. Sukūrė scenografijos darbų, surengė personalines parodas Vilniuje (1967, 1968, 1974, 1984, 1986, 1988, 1990, 1993, 1996), Taline (1973), Šarlotensvilyje (JAV, 1974), dalyvavo grupinėse parodose Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Anglijoje, Latvijoje. 1999 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
L. Katino kūrybos pradžia susijusi su ekspresionizmu, kurdamas menininkas bandė įvairias technikas. Vėliau pasirinko abstrakcionizmą, kūrė instaliacijas ir naudojo konceptualiosios dailės elementus. Kompozicijose originaliai panaudojo lietuvių liaudies motyvus, vėliau – budizmo meno bruožus, kuriuos jungė su Vakarų menu. Pastarąjį dešimtmetį dažnos piktogramos, hieroglifai, citatos. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. L. Katinas buvo baigęs architektūros mokslus, todėl veržtis į tapybą jam padėjo temperamentas, didžiulė energija ir kūrybingumas. Dailininko kūryba sparčiai evoliucionavo: nuo pastoziškos, ekspresyvios, tamsaus kolorito tapybos pereita iki abstrakčių darbų. Tame kelyje išsiskyrė geometrinio stiliaus kūriniai, gimę studijuojant lietuvių liaudies ornamentus ir padėję nutolti nuo regimos tikrovės. Šiems darbams įtakos turėjo ir susidomėjimas Tolimųjų Rytų kultūra. Galiausiai dailininkas perėjo prie abstrakčiosios tapybos, kartais turinčios siurrealizmo bruožų ar užuominų.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Tapytojas, pedagogas, docentas, dailininko Leono Katino sūnus. Gimė 1941 m. birželio 22 d. Radviliškyje. 1958–1964 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, baigė Architektūros fakultetą. 1968–1992 m. dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1992 m. dėsto tapybą Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje. Parodose dalyvauja nuo 1964 m. Grupės „24“ narys. Sukūrė scenografijos darbų, surengė personalines parodas Vilniuje (1967, 1968, 1974, 1984, 1986, 1988, 1990, 1993, 1996), Taline (1973), Šarlotensvilyje (JAV, 1974), dalyvavo grupinėse parodose Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Anglijoje, Latvijoje. 1999 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
L. Katino kūrybos pradžia susijusi su ekspresionizmu, kurdamas menininkas bandė įvairias technikas. Vėliau pasirinko abstrakcionizmą, kūrė instaliacijas ir naudojo konceptualiosios dailės elementus. Kompozicijose originaliai panaudojo lietuvių liaudies motyvus, vėliau – budizmo meno bruožus, kuriuos jungė su Vakarų menu. Pastarąjį dešimtmetį dažnos piktogramos, hieroglifai, citatos. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. L. Katinas buvo baigęs architektūros mokslus, todėl veržtis į tapybą jam padėjo temperamentas, didžiulė energija ir kūrybingumas. Dailininko kūryba sparčiai evoliucionavo: nuo pastoziškos, ekspresyvios, tamsaus kolorito tapybos pereita iki abstrakčių darbų. Tame kelyje išsiskyrė geometrinio stiliaus kūriniai, gimę studijuojant lietuvių liaudies ornamentus ir padėję nutolti nuo regimos tikrovės. Šiems darbams įtakos turėjo ir susidomėjimas Tolimųjų Rytų kultūra. Galiausiai dailininkas perėjo prie abstrakčiosios tapybos, kartais turinčios siurrealizmo bruožų ar užuominų.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
