| Autorius: | Dalia Kasčiūnaitė (g.1947) |
Tapytoja, nuliejo akvarelių, sukūrė grafikos kūrinių, kilimų projektų. Gimė 1947 m. balandžio 17 d. Vilniuje. 1967–1972 m. mokėsi Lietuvos valstybiniame dailės institute ir įgijo tapytojos specialybę. Po metų pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje (Vilniaus tapybos trienalės, 1978, 1981, 1987) ir užsienyje (Hamburge ir Hanoveryje, 1990; Oldenburge ir Kelne, 1991; Čikagoje, 1993; Paryžiuje, 1990, 1993; Sankt Peterburge, 1997; Diuseldorfe, 1997, 1998). Surengė personalinių parodų Lietuvoje (daugiausia – Vilniuje), Vokietijoje, Čikagoje, Paryžiuje ir Maskvoje. Priklausė grupei „1“ ir dalyvavo jos parodose (1992, 1993, 1995, 1997). D. Kasčiūnaitės darbų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, Vilniaus Santariškių ligoninėje, Vilniaus banko Kauno filiale. Menininkės kūrinių įsigijo ir Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje.
Kurdama D. Kasčiūnaitė perėjo kelis raidos etapus – nuo metaforiško realizmo iki lyrinės prigimties spontaniško abstrakcionizmo, kurio ištakos glūdi organinėje abstrakcijoje. Ji išreiškia jausmus spalva ir laisvu teptuko mostu, koloritas pripildytas subtilių atspalvių. Pastarąjį dešimtmetį dailininkė vis labiau linksta į monochromiją, kuria raudonus, mėlynus, geltonus, pilkus paveikslus. Kompozicijose yra archetipinių ženklų, augalų piešinių ir įvairių figūrų siluetų, teksto įrašų, kurie tarsi įpučia į tylos pripildytą paveikslo erdvę pulsuojančią gyvybę.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Tapytoja, nuliejo akvarelių, sukūrė grafikos kūrinių, kilimų projektų. Gimė 1947 m. balandžio 17 d. Vilniuje. 1967–1972 m. mokėsi Lietuvos valstybiniame dailės institute ir įgijo tapytojos specialybę. Po metų pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje (Vilniaus tapybos trienalės, 1978, 1981, 1987) ir užsienyje (Hamburge ir Hanoveryje, 1990; Oldenburge ir Kelne, 1991; Čikagoje, 1993; Paryžiuje, 1990, 1993; Sankt Peterburge, 1997; Diuseldorfe, 1997, 1998). Surengė personalinių parodų Lietuvoje (daugiausia – Vilniuje), Vokietijoje, Čikagoje, Paryžiuje ir Maskvoje. Priklausė grupei „1“ ir dalyvavo jos parodose (1992, 1993, 1995, 1997). D. Kasčiūnaitės darbų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, Vilniaus Santariškių ligoninėje, Vilniaus banko Kauno filiale. Menininkės kūrinių įsigijo ir Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje.
Kurdama D. Kasčiūnaitė perėjo kelis raidos etapus – nuo metaforiško realizmo iki lyrinės prigimties spontaniško abstrakcionizmo, kurio ištakos glūdi organinėje abstrakcijoje. Ji išreiškia jausmus spalva ir laisvu teptuko mostu, koloritas pripildytas subtilių atspalvių. Pastarąjį dešimtmetį dailininkė vis labiau linksta į monochromiją, kuria raudonus, mėlynus, geltonus, pilkus paveikslus. Kompozicijose yra archetipinių ženklų, augalų piešinių ir įvairių figūrų siluetų, teksto įrašų, kurie tarsi įpučia į tylos pripildytą paveikslo erdvę pulsuojančią gyvybę.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.