Paroda Vilnius. Topophilia
Vilnius. Topophilia
Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos
"Vilniui būdingas stebėtinas, vargiai racionaliai paaiškinamas bruožas, tam tikra magija, per kurią žmonės įsimyli šį miestą tarsi gyvą būtybę. Daugybė tapytojų ir grafikų daugiau kaip du šimtmečius piešė Vilniaus architektūrą ir vaizdus" (Czesław Milosz, Abėcėlė, Vilnius, 2012, p. 106).
Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis "topophilia", reiškiantis "vietos meilę". Paroda "Vilnius. Topophilia" apžvelgia Lietuvos sostinės ikonografijos raidą XIX-XX a.: kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, kūrinių tikslas ir paskirtis. Ekspozicija, chronologiškai nušviečianti Vilniaus vaizdavimo etapus, sudaryta iš keturių dalių: XIX a. laikotarpį pristato "Paminklų dokumentavimo aistra", XX a. pradžią - "Subjektyvus žvilgsnis", XX a. tarpukarį - "Vilniaus mito kūrimas", XX a. antrąją pusę - "Modernistų miestas". Nemažai kūrinių vaizduoja žymius, ikoninius sostinės objektus, tačiau net gerai pažįstančių miestą vilniečių parodoje laukia mįslingi vaizdai, netikėti atradimai.
Ekspozicijoje pateikta per 200 grafikos ir tapybos kūrinių, o greta garsių dailininkų Vincento Slendzinskio, Jurgio Hopeno, Bronislovo Jamonto, Adomo Mendziblockio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto Mackevičiaus, Jono Švažo, Petro Repšio yra mažiau žinomų, bet Vilniui ištikimų, netikėtus miesto rakursus atradusių dailininkų, tokių kaip Jonas Gintautas-Dzievaltovskis, Stepono Batoro universiteto Dailės skyriaus absolventai Romanas Jakimovičius, Valentinas Romanovičius, Adolfas Poplavskis, Leonas Kosmulskis, Zbignevas Kališčakas ir kiti. Parodoje eksponuojama ir užsienio autorių "vilniana" - Lietuvoje niekada nerodyti XIX-XX a. lenkų (Ignacy Pinko, Wilhelmo Osseckio, Zofios Stankiewicz), vokiečių (Alfredo Glatzo, Alfredo Schlemmo), prancūzų (Leono Jeano-Batiste'o Sabatier), anglų (Fredericko Arthuro Farrello) kūriniai ar jų ciklai. Paroda pristato advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekciją, kurioje sukauptas didžiausias Lietuvoje privatus dailės rinkinys Vilniaus tema; parodos ekspozicijoje rodoma šio rinkinio dalis.
Parodos kuratorė - Laima Laučkaitė
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Organizatoriai: LDM Nacionalinė dailės galerija, advokatų kontora "Ellex Valiunas"
Mecenatas: "Ellex Valiunas"
Rėmėjai: "JCDecaux", "Exterus"
Informaciniai rėmėjai: LRT, "Lietuvos rytas", lrytas.lt
Nuotraukos Skirmantas Stankevičius, Gediminas Savickis
Vilnius. Topophilia
Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos
"Vilniui būdingas stebėtinas, vargiai racionaliai paaiškinamas bruožas, tam tikra magija, per kurią žmonės įsimyli šį miestą tarsi gyvą būtybę. Daugybė tapytojų ir grafikų daugiau kaip du šimtmečius piešė Vilniaus architektūrą ir vaizdus" (Czesław Milosz, Abėcėlė, Vilnius, 2012, p. 106).
Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis "topophilia", reiškiantis "vietos meilę". Paroda "Vilnius. Topophilia" apžvelgia Lietuvos sostinės ikonografijos raidą XIX-XX a.: kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, kūrinių tikslas ir paskirtis. Ekspozicija, chronologiškai nušviečianti Vilniaus vaizdavimo etapus, sudaryta iš keturių dalių: XIX a. laikotarpį pristato "Paminklų dokumentavimo aistra", XX a. pradžią - "Subjektyvus žvilgsnis", XX a. tarpukarį - "Vilniaus mito kūrimas", XX a. antrąją pusę - "Modernistų miestas". Nemažai kūrinių vaizduoja žymius, ikoninius sostinės objektus, tačiau net gerai pažįstančių miestą vilniečių parodoje laukia mįslingi vaizdai, netikėti atradimai.
Ekspozicijoje pateikta per 200 grafikos ir tapybos kūrinių, o greta garsių dailininkų Vincento Slendzinskio, Jurgio Hopeno, Bronislovo Jamonto, Adomo Mendziblockio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto Mackevičiaus, Jono Švažo, Petro Repšio yra mažiau žinomų, bet Vilniui ištikimų, netikėtus miesto rakursus atradusių dailininkų, tokių kaip Jonas Gintautas-Dzievaltovskis, Stepono Batoro universiteto Dailės skyriaus absolventai Romanas Jakimovičius, Valentinas Romanovičius, Adolfas Poplavskis, Leonas Kosmulskis, Zbignevas Kališčakas ir kiti. Parodoje eksponuojama ir užsienio autorių "vilniana" - Lietuvoje niekada nerodyti XIX-XX a. lenkų (Ignacy Pinko, Wilhelmo Osseckio, Zofios Stankiewicz), vokiečių (Alfredo Glatzo, Alfredo Schlemmo), prancūzų (Leono Jeano-Batiste'o Sabatier), anglų (Fredericko Arthuro Farrello) kūriniai ar jų ciklai. Paroda pristato advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekciją, kurioje sukauptas didžiausias Lietuvoje privatus dailės rinkinys Vilniaus tema; parodos ekspozicijoje rodoma šio rinkinio dalis.
Parodos kuratorė - Laima Laučkaitė
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Organizatoriai: LDM Nacionalinė dailės galerija, advokatų kontora "Ellex Valiunas"
Mecenatas: "Ellex Valiunas"
Rėmėjai: "JCDecaux", "Exterus"
Informaciniai rėmėjai: LRT, "Lietuvos rytas", lrytas.lt
Nuotraukos Skirmantas Stankevičius, Gediminas Savickis
