Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Viešpaties Jėzaus bažnyčios Antakalnyje vidus

Autorius: Martynas Zaleskis (1796–1877)
Sukūrimo metai:1845-1846
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:75 × 100 cm
Signatūra:

apačioje dešinėje: Marcin Zaleski 18..

XVII–XVIII a. Vakarų Europos tapyboje paplito savarankiškas peizažo žanras, pramintas „veduta“ – tikroviškas topografinis konkrečios vietos, kraštovaizdžio, miesto vaizdo ar pavienių architektūrinių pastatų vaizdavimas. Lietuvoje vedutos pradėtos kurti XIX a., vienas žymiausių meistrų buvo lenkų dailininkas Martynas Zaleskis (17961877), tapęs Varšuvos, Krokuvos, Vilniaus vedutas. Jis studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, nuo 1830 m. gyveno Varšuvoje, buvo Varšuvos dailės mokyklos profesorius, vienas pirmųjų Lenkijoje pradėjo kurti dagerotipus. M. Zaleskis lankėsi Vilniuje, Jono Kazimiero Vilčinskio užsakymu tapė miesto vaizdus, bažnyčias, jų interjerą. Jo paveikslas Viešpaties Jėzaus bažnyčios Antakalnyje vidus tiksliai perteikia barokinės XVIII a. Trinitorių bažnyčios prabangą, turtingą stiuko puošybą, stebuklais garsėjusią altorinę Kristaus Nazariečio skulptūrą, įspūdingą apšvietimą, įvairiausių luomų maldininkus. Tačiau į J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumą“ pateko kito dailininko – Vasilijaus Sadovnikovo tos pačios bažnyčios atvaizdas, litografija Trinitorių bažnyčios vidus, nes pateikė platesnį bažnyčios vaizdą ir geriau atspindėjo ovalinę jos erdvę nei fragmentiškas M. Zaleskio interjeras. 1863 m. bažnyčia buvo paversta stačiatikių Šv. Arkangelo Mykolo cerkve, dalis barokinės puošybos sunaikinta, tad M. Zaleskio paveikslas įgijo ir ikonografinę vertę.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė