Vilniaus katedra

CHODZKO LEONARD, LA POLOGNE HISTORIQUE, LITTERAIRE, MONUMENTALE ET PITTORESUE, PARIS, 1835–1847.

Leonardas Chodzka (1800–1871) Paryžiuje išleido iliustruotą knygą „La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“ („Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“). 1836–1837 m. publikuotame II knygos tome yra skyrius apie Vilniaus miestą, jo istoriją, architektūros paminklus bei apylinkes. Jį parašė Vilniaus universiteto absolventas, 1831 m. sukilimo dalyvis, literatas Feliksas Vrotnovskis. L. Chodzkos knygoje Vilniui skirti trys paveikslai: spalvotas raižinys vaizduoja katedrą, tekstą apie miesto istoriją iliustruoja Gedimino pilies kalno vaizdas nuo Plikojo kalno, o Vilniaus apylinkių grožį – panorama su Paplavų priemiesčiu. Raižinius pagal Vilniaus dailininko Karolio Račinskio litografijas, sukurtas 1831 m., atliko prancūzų graveris.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Raižinys buvo atspausdintas Leonardo Chodzkos (1800–1871) parengto monumentalaus leidinio „Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“ („La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“) antrajame tome, išleistame Paryžiuje ir datuotame 1836–1837 m., o perleistame 1838 m. Jis iliustruoja gana platų istorinį pasakojimą apie Vilniaus katedrą (p. 129–131), parašytą Vilniaus universiteto auklėtinio Felikso Vrotnovskio, po 1831 m. sukilimo gyvenusio emigracijoje. Aprašymo pradžioje jaučiamas neslepiamas pasididžiavimas šiuo architektūros paminklu: „Didžiulių matmenų, impozantiška savo rimtu paprastumu, įkomponuota erdvioje aikštėje, ši bazilika neturi sau lygių visoje Lenkijoje, ir ją galima būtų puikiausiai prilyginti tam, ką gražaus architektūroje turi kitos Europos šalys.“

Raižinio pirmavaizdis – paties architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798) projektinis piešinys, sukurtas 1786 m. ir buvęs Stanislovo Augusto Poniatovskio rinkiniuose Varšuvoje (šiuo metu saugomas Varšuvos universiteto bibliotekos Grafikos kabinete). Šį piešinį nukopijavo ir kiek papildė Varšuvoje dirbęs vokiečių architektas ir litografas Leonardas Šmidtneris (1800–1873) – jis fone nupiešė kalnus su griuvėsiais, pavaizdavo skulptūras ant katedros frontono, pagausino stafažinių figūrų. Piešinys apie 1825 m. buvo litografuotas Varšuvoje, Danielio Knusmano litografijos dirbtuvėje ir įtrauktas į albumą „Žymiausių Varšuvos pastatų kolekcija, sudaryta, parengta ir litografuota Leonardo Šmidtnerio“ („Sammlung der Vorzüglichsten Gebäude in Warschau, aufgenommen, gezeichnet und litographirt von Leonhard Schmidtner“). L. Šmidtnerio litografija rėmėsi L. Chodzkos leidiniui raižinį kūręs dailininkas, tik jis savo ruožtu dar papildė vaizdą figūromis, suteikiančiomis scenai gyvumo.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

CHODZKO LEONARD, LA POLOGNE HISTORIQUE, LITTERAIRE, MONUMENTALE ET PITTORESUE, PARIS, 1835–1847.

Leonardas Chodzka (1800–1871) Paryžiuje išleido iliustruotą knygą „La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“ („Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“). 1836–1837 m. publikuotame II knygos tome yra skyrius apie Vilniaus miestą, jo istoriją, architektūros paminklus bei apylinkes. Jį parašė Vilniaus universiteto absolventas, 1831 m. sukilimo dalyvis, literatas Feliksas Vrotnovskis. L. Chodzkos knygoje Vilniui skirti trys paveikslai: spalvotas raižinys vaizduoja katedrą, tekstą apie miesto istoriją iliustruoja Gedimino pilies kalno vaizdas nuo Plikojo kalno, o Vilniaus apylinkių grožį – panorama su Paplavų priemiesčiu. Raižinius pagal Vilniaus dailininko Karolio Račinskio litografijas, sukurtas 1831 m., atliko prancūzų graveris.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Raižinys buvo atspausdintas Leonardo Chodzkos (1800–1871) parengto monumentalaus leidinio „Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“ („La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“) antrajame tome, išleistame Paryžiuje ir datuotame 1836–1837 m., o perleistame 1838 m. Jis iliustruoja gana platų istorinį pasakojimą apie Vilniaus katedrą (p. 129–131), parašytą Vilniaus universiteto auklėtinio Felikso Vrotnovskio, po 1831 m. sukilimo gyvenusio emigracijoje. Aprašymo pradžioje jaučiamas neslepiamas pasididžiavimas šiuo architektūros paminklu: „Didžiulių matmenų, impozantiška savo rimtu paprastumu, įkomponuota erdvioje aikštėje, ši bazilika neturi sau lygių visoje Lenkijoje, ir ją galima būtų puikiausiai prilyginti tam, ką gražaus architektūroje turi kitos Europos šalys.“

Raižinio pirmavaizdis – paties architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798) projektinis piešinys, sukurtas 1786 m. ir buvęs Stanislovo Augusto Poniatovskio rinkiniuose Varšuvoje (šiuo metu saugomas Varšuvos universiteto bibliotekos Grafikos kabinete). Šį piešinį nukopijavo ir kiek papildė Varšuvoje dirbęs vokiečių architektas ir litografas Leonardas Šmidtneris (1800–1873) – jis fone nupiešė kalnus su griuvėsiais, pavaizdavo skulptūras ant katedros frontono, pagausino stafažinių figūrų. Piešinys apie 1825 m. buvo litografuotas Varšuvoje, Danielio Knusmano litografijos dirbtuvėje ir įtrauktas į albumą „Žymiausių Varšuvos pastatų kolekcija, sudaryta, parengta ir litografuota Leonardo Šmidtnerio“ („Sammlung der Vorzüglichsten Gebäude in Warschau, aufgenommen, gezeichnet und litographirt von Leonhard Schmidtner“). L. Šmidtnerio litografija rėmėsi L. Chodzkos leidiniui raižinį kūręs dailininkas, tik jis savo ruožtu dar papildė vaizdą figūromis, suteikiančiomis scenai gyvumo.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė