Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje fasadas

Mykolas Balinskis „Vilniaus miesto istorija“, I t., 1836.

Iliustracijas M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijai“ sukūrė litografas, tapytojas Jonas Ripinskis, 1828–1829 m. studijavęs Vilniaus universiteto Dailės skyriuje. Knyga buvo atspausdinta Antano Marcinkovskio spaustuvėje, įklijų iliustracijos – Antano Kliukovskio litografijoje. J. Ripinskio Vilniaus interpretacijai būdingas romantizmas, asimetrinės kompozicijos, kontrastinga šviesokaita, dinamiškai įkomponuota augmenija. II tome pateiktos trys iliustracijos su Vilniaus motyvais – ši vaizdų atranka tapo pavyzdžiu vėlesniems vizualiems Lietuvos sostinės pristatymams knygose, albumuose. Į knygą pateko Aukštutinė ir Žemutinė pilys: pirmosios griuvėsiai iškyla tapybiškame gamtos peizaže su Gedimino kalnu ir Neries upės vingiu, o antroji pavaizduota prieš nugriovimą (litografija sukurta pagal Pietro de Rossi piešinį). Chrestomatiniame vaizdų rinkinyje atsirado ir Šv. Onos bažnyčia, M. Balinskio apibūdinta kaip „mažas, tačiau gražus, retas mūsų krašte gotikos pavyzdys“ („Historya Miasta Wilna“, II t., 1836, p. 123). Iliustracijų „Vilniaus miesto istorijoje“ nedaug, miesto vaizdų dar mažiau, tad jų pasirinkimas buvo itin motyvuotas. Vienintelis paminklas, patekęs į I tomą, yra Šv. Mikalojaus bažnyčia. J. Ripinskio litografijose pateiktos priekinio ir šoninių bažnyčios fasadų projekcijos, dokumentaliai fiksuojančios architektūros formas. M. Balinskis šią gotikinę bažnyčią iš kitų Vilniaus šventovių išskyrė todėl, kad laikė viena seniausių išlikusių bažnyčių mieste.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė

Mykolas Balinskis „Vilniaus miesto istorija“, I t., 1836.

Iliustracijas M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijai“ sukūrė litografas, tapytojas Jonas Ripinskis, 1828–1829 m. studijavęs Vilniaus universiteto Dailės skyriuje. Knyga buvo atspausdinta Antano Marcinkovskio spaustuvėje, įklijų iliustracijos – Antano Kliukovskio litografijoje. J. Ripinskio Vilniaus interpretacijai būdingas romantizmas, asimetrinės kompozicijos, kontrastinga šviesokaita, dinamiškai įkomponuota augmenija. II tome pateiktos trys iliustracijos su Vilniaus motyvais – ši vaizdų atranka tapo pavyzdžiu vėlesniems vizualiems Lietuvos sostinės pristatymams knygose, albumuose. Į knygą pateko Aukštutinė ir Žemutinė pilys: pirmosios griuvėsiai iškyla tapybiškame gamtos peizaže su Gedimino kalnu ir Neries upės vingiu, o antroji pavaizduota prieš nugriovimą (litografija sukurta pagal Pietro de Rossi piešinį). Chrestomatiniame vaizdų rinkinyje atsirado ir Šv. Onos bažnyčia, M. Balinskio apibūdinta kaip „mažas, tačiau gražus, retas mūsų krašte gotikos pavyzdys“ („Historya Miasta Wilna“, II t., 1836, p. 123). Iliustracijų „Vilniaus miesto istorijoje“ nedaug, miesto vaizdų dar mažiau, tad jų pasirinkimas buvo itin motyvuotas. Vienintelis paminklas, patekęs į I tomą, yra Šv. Mikalojaus bažnyčia. J. Ripinskio litografijose pateiktos priekinio ir šoninių bažnyčios fasadų projekcijos, dokumentaliai fiksuojančios architektūros formas. M. Balinskis šią gotikinę bažnyčią iš kitų Vilniaus šventovių išskyrė todėl, kad laikė viena seniausių išlikusių bažnyčių mieste.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė