Roberto Antinio portretas

Krokuvos dailės akademijoje studijavęs Justinas Vienožinskis (1886–1960) 3-iojo dešimtmečio Kaune buvo vienas svarbiausių dailės gyvenimo veikėjų. Menininkas neapsiribojo vien kūrybine veikla – jis rūpinosi piešimo kursų, o vėliau ir Meno mokyklos įsteigimu, drąsiais, o kartais ir kiek aštrokais pasisakymais pagyvindavo polemiką meno klausimais tarpukario spaudoje. Nenuostabu, kad dailininko laisvę atsiriboti nuo realizmo ir akademizmo kanonų ir leistis į modernizmo dailei būdingas individualios plastinės raiškos paieškas skatinantis J. Vienožinskis tapo bene didžiausiu autoritetu jauniesiems meno sričių studentams.

Tiesa, Meno mokyklos direktoriaus, o vėliau jau tik dėstytojo, liberalus požiūris į studijų procesą ne visada sutapo su Švietimo ministerijos politika. 1929 m. pašalinus J. Vienožinskį iš pareigų, kilo garsusis studentų streikas, baigęsis net susirėmimais su mokytojais bei aktyviausių protestuotojų pašalinimu iš mokyklos.

Pedagoginė veikla buvo vienas svarbiausių menininkų pragyvenimo šaltinių, nes valstybinių ir privačių užsakymų nebuvo daug, taigi dėl jų kartais tekdavo ir pakovoti. Populiariausias dailės žanras, žinoma, buvo reprezentacinis portretas. 1932 m., jau nebedėstydamas meno mokykloje, J. Vienožinskis aktyviai ir gana kūrybiškai ieškojo meno kūrinių užsakovų. Išsiuntinėjęs žymesniems visuomenės veikėjams reklaminius lapelius su nurodytomis paslaugų kainomis, matyt, sulaukė ne vieno užsakymo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Krokuvos dailės akademijoje studijavęs Justinas Vienožinskis (1886–1960) 3-iojo dešimtmečio Kaune buvo vienas svarbiausių dailės gyvenimo veikėjų. Menininkas neapsiribojo vien kūrybine veikla – jis rūpinosi piešimo kursų, o vėliau ir Meno mokyklos įsteigimu, drąsiais, o kartais ir kiek aštrokais pasisakymais pagyvindavo polemiką meno klausimais tarpukario spaudoje. Nenuostabu, kad dailininko laisvę atsiriboti nuo realizmo ir akademizmo kanonų ir leistis į modernizmo dailei būdingas individualios plastinės raiškos paieškas skatinantis J. Vienožinskis tapo bene didžiausiu autoritetu jauniesiems meno sričių studentams.

Tiesa, Meno mokyklos direktoriaus, o vėliau jau tik dėstytojo, liberalus požiūris į studijų procesą ne visada sutapo su Švietimo ministerijos politika. 1929 m. pašalinus J. Vienožinskį iš pareigų, kilo garsusis studentų streikas, baigęsis net susirėmimais su mokytojais bei aktyviausių protestuotojų pašalinimu iš mokyklos.

Pedagoginė veikla buvo vienas svarbiausių menininkų pragyvenimo šaltinių, nes valstybinių ir privačių užsakymų nebuvo daug, taigi dėl jų kartais tekdavo ir pakovoti. Populiariausias dailės žanras, žinoma, buvo reprezentacinis portretas. 1932 m., jau nebedėstydamas meno mokykloje, J. Vienožinskis aktyviai ir gana kūrybiškai ieškojo meno kūrinių užsakovų. Išsiuntinėjęs žymesniems visuomenės veikėjams reklaminius lapelius su nurodytomis paslaugų kainomis, matyt, sulaukė ne vieno užsakymo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.