Pieta

Pakruojo r.

Jonas Danauskas (1854–1937), kilęs iš Panevėžio apskrities Rozalimo apylinkių, dievdirbio amato išmoko iš savo tėvo Ksavero. Ilgainiui jis tapo įgudusiu skulptoriumi, gana tiksliai sekusiu bažnytinius kūrinius, taip pat viena pagrindinių jo veiklos sričių buvo ir altorių projektavimas bei dirbimas. Ankstyvuoju periodu dirbtos skulptūros dar gana artimos liaudiškai plastikai, vėlesni darbai jau priartėja prie profesionalų kurtų pavyzdžių.

Ši Pietos skulptūra priskirtina ankstyvajam J. Danausko kūrybos periodui – ji masyvi, frontali, draperijų raukšlės suskaidytos išilginiais vertikaliai krintančiais rėžiais. Nors skulptūra gerokai apnykusi, matyt, ilgai stovėjusi atvirame koplytstulpyje, tačiau joje ryškus meistro pamėgtas tipažas: kruopščiai ir detaliai išdrožti liūdni, kartu ir lyriški, ramūs veidai. Be to, J. Danausko drožtos Pietos skiriasi nuo tradicinės liaudies skulptūroje paplitusios Pietos kompozicijos. Jis vaizduoja Mariją, prisiglaudusią šalia ar ant jos kelių pasodintą mirusį Sūnų. Figūrų disproporcija, būdinga daugelio dievdirbių skulptūroms, čia visai neryški.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė

Pakruojo r.

Jonas Danauskas (1854–1937), kilęs iš Panevėžio apskrities Rozalimo apylinkių, dievdirbio amato išmoko iš savo tėvo Ksavero. Ilgainiui jis tapo įgudusiu skulptoriumi, gana tiksliai sekusiu bažnytinius kūrinius, taip pat viena pagrindinių jo veiklos sričių buvo ir altorių projektavimas bei dirbimas. Ankstyvuoju periodu dirbtos skulptūros dar gana artimos liaudiškai plastikai, vėlesni darbai jau priartėja prie profesionalų kurtų pavyzdžių.

Ši Pietos skulptūra priskirtina ankstyvajam J. Danausko kūrybos periodui – ji masyvi, frontali, draperijų raukšlės suskaidytos išilginiais vertikaliai krintančiais rėžiais. Nors skulptūra gerokai apnykusi, matyt, ilgai stovėjusi atvirame koplytstulpyje, tačiau joje ryškus meistro pamėgtas tipažas: kruopščiai ir detaliai išdrožti liūdni, kartu ir lyriški, ramūs veidai. Be to, J. Danausko drožtos Pietos skiriasi nuo tradicinės liaudies skulptūroje paplitusios Pietos kompozicijos. Jis vaizduoja Mariją, prisiglaudusią šalia ar ant jos kelių pasodintą mirusį Sūnų. Figūrų disproporcija, būdinga daugelio dievdirbių skulptūroms, čia visai neryški.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė