Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Metelių žvairikė

Autorius: Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966)
Sukūrimo metai:1926
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:46 × 37 cm
Signatūra:

apačioje kairėje: A Žemaitis / 1926

Antano Žmuidzinavičiaus paveikslas „Metelių žvairikė", 19271928 m. eksponuotas Lietuvių dailės draugijos parodose Kaune ir Rygoje, paliko gerą įspūdį publikai, portretas ne kartą reprodukuotas Lietuvos ir Latvijos spaudoje. Nepaisant paveikslo populiarumo, dailininkas užsitraukė nutapytos merginos motinos nemalonę ir jam teko apmokėti Metelių kaimo žydaitei Dopkei žvairumo korekcijos operaciją. Su šio darbo sukūrimo istorija, o taip pat su problemomis, kilusiomis po kūrinio paviešinimo, Žmuidzinavičius supažindina atsiminimų knygoje Paletė ir gyvenimas (Vilnius, 1961, p. 315-316).

1926 m. su universiteto ekspedicija tyrinėti Metelių ir Dusios ežerų nuvykau ir aš. Profesoriai ežeruose žvejojo, vabalinėjo, varlinėjo, o aš medžiojau charakteringus vaizdus, taip tariant, vaizdinėjau. 

Tuojau iš pat pradžių man atsirado daug padėjėjų. Tai buvo Metelių miestelio vaikai. Jų tarpe penkiolikos metų Dopkė. Kai aš eidavau tapyti, Dopkė būtinai nešdavo mano molbertuką. Kada aš tapydavau, Dopkė man užsukinėjo tūbeles ir dainavo. Dopkė buvo žvaira, ir tai jai labai tiko. Nutapiau jos galvelę.

Dailės parodoje tarp kitų paveikslų figūravo „Metelių žvairikė“. „Metelių žvairikė“ publikai patiko. Vienas Rygos laikraštis įsidėjo pirmame puslapyje jos spalvotą reprodukciją.

Kiek vėliau, jau parodai pasibaigus, geras pažįstamas advokatas užėjo pas mane ir pranešė, kad viena Metelių kaimo gyventoja našlė buvo pas jį ir pareiškė norinti dailininkui iškelti teisme bylą, kad pakenkęs jų šeimos geram vardui, kad viešai prieš visą kraštą iškoneveikęs jos dukterį Dopkę, visam pasauliui parodęs, jog ji žvaira, ir kas ją dabar ims? Visi kaimynai ir draugai jai dabar rodą laikraštyje dukters atvaizdą ir saką jai: „Na, kas tave dabar ims?“ Už tokios ant jų šeimos nelaimės užtraukimą dailininkas turėtų jiems sumokėti kompensaciją.

– Aš jai sakau, – kalbėjo advokatas, – kad po paveikslu nėra padėta Dopkės vardo, nei pavardės, o Meteliuose gali būti ir daugiau žvairikių. Įtikinėjau motiną, kiek galėjau, kad iš tos bylos nieko neišeis, bet ar įtikinau, nežinau. Gal ji nueis pas kitą advokatą.

Man pasidarė labai nemalonu. Ir ne dėl to, kad Dopkės motina trauks mane teisman, tik kad jai ir jos dukrai sudariau tiek daug rūpesčių ir susikrimtimo.

Neilgai trukus, nuvykau į Metelius. Pabarškinau į duris. Išėjo motina.

– Laba diena tamstai, norėčiau su jumis pasikalbėti, – pasakiau mandagiai. 

– Nėra ko man su tamsta kalbėtis, ir bendrai nėra ko tamstai dar pas mus vaikščioti. Gal tamsta dabar atėjai jau manęs nupiešti, kad parodytum visiems žmonėms mano kumpą nosį ar bent mano žilstančius plaukus. Man pagaliau nuo to nebūtų nei šilta, nei šalta, bet Dopkė! Ką tamsta padarei Dopkei? Tamsta ją užmušei. Tamsta ją užmušei ir palaidojai! Jau nėra Dopkės! – ir moteris pradėjo verkti. 

Kad ir taip priimtas, pradėjau ją raminti ir įtikinėti, jog čia nieko baisaus neatsitiko. Bet mano argumentai, atrodo, ėjo pro šalį. Staiga man blykstelėjo mintis: juk galima padaryti operaciją ir žvairą akį atitaisyti. Pažadėjau gydytoją apmokėti. Įtikinau. 

Gydytojas Juozas Nemeikša Kaune padarė Dopkei operaciją, kuri puikiai pasisekė.

Dopkė ištekėjo ir šiuo metu ji turi jau gražių vaikų.

 Su motina susitaikiau ir vėliau pasilikau jų šeimos laukiamas svečias. Tik Dopkė kitąkart man kalbėdavo:

– Nu, o kam tamstai reikėjo mane dėti į laikraščius?“


Parodos: „Paletė ir gyvenimas“, 2016 m. spalio 27 d., - 2017 sausio 29 d., A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (V. Putvinskio g. 64, Kaunas). Parodos kuratorė: Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė