Marijampolės pakraštys

Paryžiuje M. Bandas įsitraukė į Paryžiaus mokyklos dailininkų ratą. Jau kūrybinio kelio pradžioje atsiskleidė jo savitas provincialus pasaulio matymas: „tapęs paryžiečiu jis vis dėlto pasiliko marijampoliečiu“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7). Anksti netekęs tėvų dailininkas tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ar biblinių scenų personažais. Tapydamas peizažą, portretą, figūrines kompozicijas, M. Bandas neieškojo ekstremalių situacijų, įspūdingų gamtos reiškinių, lūžinių žmogaus gyvenimo momentų. Dailininkui rūpėjo paprastos, kasdienės smulkmenos, nes tik jos buvo reikšmingos vaizduojant gyvenimo realijas.

Plastinės raiškos priemonės M. Bandui buvo svarbios tiek, kiek padėjo perteikti idėją. Dailininkas sukūrė itin minimalistinę ir elegantišką prancūziškojo ekspresionizmo su impresionizmo blyksniais versiją. Jis sąmoningai ribojo motyvus, spalvų paletę ir nuotaikas, tad jo darbų intriga slypi paprastume. Įvaldęs sfumato techniką, tapytojas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką: „Kosmopolitiškajame Paryžiuje M. Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7).

Gausus M. Bando dailės palikimas yra saugomas JAV, bet jo kūrinių išvysime Lietuvos valstybiniuose muziejuose, Vakarų Europos, daugiausia – Vokietijos ir Prancūzijos, muziejuose bei privačiose pasaulio kolekcijose.

Šaltinis: Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation

Parodos: „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė

Paryžiuje M. Bandas įsitraukė į Paryžiaus mokyklos dailininkų ratą. Jau kūrybinio kelio pradžioje atsiskleidė jo savitas provincialus pasaulio matymas: „tapęs paryžiečiu jis vis dėlto pasiliko marijampoliečiu“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7). Anksti netekęs tėvų dailininkas tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ar biblinių scenų personažais. Tapydamas peizažą, portretą, figūrines kompozicijas, M. Bandas neieškojo ekstremalių situacijų, įspūdingų gamtos reiškinių, lūžinių žmogaus gyvenimo momentų. Dailininkui rūpėjo paprastos, kasdienės smulkmenos, nes tik jos buvo reikšmingos vaizduojant gyvenimo realijas.

Plastinės raiškos priemonės M. Bandui buvo svarbios tiek, kiek padėjo perteikti idėją. Dailininkas sukūrė itin minimalistinę ir elegantišką prancūziškojo ekspresionizmo su impresionizmo blyksniais versiją. Jis sąmoningai ribojo motyvus, spalvų paletę ir nuotaikas, tad jo darbų intriga slypi paprastume. Įvaldęs sfumato techniką, tapytojas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką: „Kosmopolitiškajame Paryžiuje M. Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7).

Gausus M. Bando dailės palikimas yra saugomas JAV, bet jo kūrinių išvysime Lietuvos valstybiniuose muziejuose, Vakarų Europos, daugiausia – Vokietijos ir Prancūzijos, muziejuose bei privačiose pasaulio kolekcijose.

Šaltinis: Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation

Parodos: „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė