Kunigaikštienė Birutė

Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje. Legendomis apipinta Ldk Kęstučio žmonos ir žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina Birutė tapo etninio savitumo simboliu. Vienas iš kertinių pagoniškosios pasaulėžiūros principų – matriarchalinės  visuomenės sanklodos prioritetas kardinaliai skyrėsi nuo viduramžių Europoje įsigalėjusios krikščioniškosios patriarchalinės visuomenės sampratos. LDK būdinga religinė tolerancija buvo unikalus reiškinys viduramžių Europoje. Prie pagoniškos Lietuvos prijungtos krikščioniškos slavų žemės nesukėlė teisinių problemų nei Lietuvos, nei tų žemių gyventojams. Pvz., jei pagonis ir krikščionis sudarydavo sutartį arba bylinėdavosi teisme, kiekvienas prisiekdavo pagal savo tikybą, ir tokia priesaika ar sutartis galiojo ir pagal lietuvių, ir pagal slavų teisę.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

XIX a., išaugus susidomėjimui Lietuvos praeitimi, atsirado literatūros ir dailės kūrinių, skirtų kunigaikštienei Birutei. Jokia kita pagoniškosios Lietuvos moteris nekėlė tokio susidomėjimo, kaip legendinė vaidilutė, gyvenusi dviejų epochų sandūroje ir tapusi krikščioniškosios Lietuvos kūrėjo Vytauto Didžiojo motina.

Tokio susidomėjimo rezultatas ir yra publikuojamas nežinomo dailininko raižinys. Jis sukurtas sekant atvaizdu, 1837 m. publikuotu literatūros almanache „Melitele“, kurį Leipcige išleido Jonas Nepomukas Bobrovičius, o redagavo Antanas Edvardas Odynecas. Čia paskelbti imaginaciniai Birutės ir Kęstučio portretai iliustravo anoniminio autoriaus apsakymą „Birutė“, pateiktą kaip „XIV a. vidurio kryžiuočių – lietuvių pasakojimą“. Apsakyme, esą verstame iš vokiečių kalbos, Birutės paveikslas kiek netikėtas – ji vaizduojama kaip krikščionė, ištekėjusi už pagonių kunigaikščio, kad Lietuvoje padėtų įvesti krikščionybę. Iliustracijos (plieno raižiniai) buvo sukurtos Vienoje. Lietuvos didžioji kunigaikštienė raižinyje pavaizduota labai romantizuotai.
Raižinys iš „Melitele“, gana stropiai perpieštas ir litografuotas Antano Penkovskio, 1837 m. buvo išspausdintas Juozapo Kžečkovskio Vilniuje išleisto almanacho „Biruta“ pirmajame tome. Kiek supaprastintas Birutės atvaizdas, kurį matome čia publikuojamame raižinyje, buvo išspausdintas Paryžiuje leidžiamame Leonardo Chodzkos veikalo „Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“ („La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“) antrajame tome (1836–1837). Ši versija paplito labiausiai.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas DELINEATIO LITUÆ (2009). Tekstų autoriai Jevgenij Machovenko, Algimantas Muzikevičius, NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje. Legendomis apipinta Ldk Kęstučio žmonos ir žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina Birutė tapo etninio savitumo simboliu. Vienas iš kertinių pagoniškosios pasaulėžiūros principų – matriarchalinės  visuomenės sanklodos prioritetas kardinaliai skyrėsi nuo viduramžių Europoje įsigalėjusios krikščioniškosios patriarchalinės visuomenės sampratos. LDK būdinga religinė tolerancija buvo unikalus reiškinys viduramžių Europoje. Prie pagoniškos Lietuvos prijungtos krikščioniškos slavų žemės nesukėlė teisinių problemų nei Lietuvos, nei tų žemių gyventojams. Pvz., jei pagonis ir krikščionis sudarydavo sutartį arba bylinėdavosi teisme, kiekvienas prisiekdavo pagal savo tikybą, ir tokia priesaika ar sutartis galiojo ir pagal lietuvių, ir pagal slavų teisę.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

XIX a., išaugus susidomėjimui Lietuvos praeitimi, atsirado literatūros ir dailės kūrinių, skirtų kunigaikštienei Birutei. Jokia kita pagoniškosios Lietuvos moteris nekėlė tokio susidomėjimo, kaip legendinė vaidilutė, gyvenusi dviejų epochų sandūroje ir tapusi krikščioniškosios Lietuvos kūrėjo Vytauto Didžiojo motina.

Tokio susidomėjimo rezultatas ir yra publikuojamas nežinomo dailininko raižinys. Jis sukurtas sekant atvaizdu, 1837 m. publikuotu literatūros almanache „Melitele“, kurį Leipcige išleido Jonas Nepomukas Bobrovičius, o redagavo Antanas Edvardas Odynecas. Čia paskelbti imaginaciniai Birutės ir Kęstučio portretai iliustravo anoniminio autoriaus apsakymą „Birutė“, pateiktą kaip „XIV a. vidurio kryžiuočių – lietuvių pasakojimą“. Apsakyme, esą verstame iš vokiečių kalbos, Birutės paveikslas kiek netikėtas – ji vaizduojama kaip krikščionė, ištekėjusi už pagonių kunigaikščio, kad Lietuvoje padėtų įvesti krikščionybę. Iliustracijos (plieno raižiniai) buvo sukurtos Vienoje. Lietuvos didžioji kunigaikštienė raižinyje pavaizduota labai romantizuotai.
Raižinys iš „Melitele“, gana stropiai perpieštas ir litografuotas Antano Penkovskio, 1837 m. buvo išspausdintas Juozapo Kžečkovskio Vilniuje išleisto almanacho „Biruta“ pirmajame tome. Kiek supaprastintas Birutės atvaizdas, kurį matome čia publikuojamame raižinyje, buvo išspausdintas Paryžiuje leidžiamame Leonardo Chodzkos veikalo „Istorinė, literatūrinė, paminklinė ir vaizdingoji Lenkija“ („La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque“) antrajame tome (1836–1837). Ši versija paplito labiausiai.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas DELINEATIO LITUÆ (2009). Tekstų autoriai Jevgenij Machovenko, Algimantas Muzikevičius, NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė