Didysis tviskėjimas

Vytautas Osvaldas Virkau (1930–2017) Antrojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukė į Vakarus ir, vos baigęs lietuvišką gimnaziją Miunchene, emigravo į JAV. Iš transatlantinės kelionės jaunuoliui įsiminė laive švęstos 16-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinės: „Koks sutapimas – Atlanto vandenyne. Mes plaukiam, jie skrido, tik gaila, kad priešingom kryptim“, – dienoraštyje rašė būsimasis dailininkas (Vytautas Osvaldas Virkau, Dienoraštis 1944–1952, sud. Dalia Kuizinienė. Vilnius: Versus, 2023, p. 206–207). Tuo pačiu reisu plaukė 50 000-asis dipukas, tad keleivius, kaip prisimena Virkau, iš Brėmerhafeno išlydėjo amerikiečių orkestras, o Bostone pasitiko Vašingtono meras, Masačusetso valstijos gubernatorius ir kiti aukšti JAV pareigūnai. Pirmaisiais mėnesiais lietuvis dirbo pagalbiniu darbininku siuvykloje, kur senyvo amžiaus siuvėjos tarpusavyje šnekėjo jidiš kalba – taip netikėtai naujame krašte susitiko ankstesnės ir pokario bangos emigrantai iš Rytų Europos. Sąlyčio būta epizodinio, glaudesnių ryšių su žydų diaspora Virkau neužmezgė. Čikagos dailės institute įgijęs grafiko specialybę, menininkas savo kūryba atliepė amerikiečių ir lietuvių kultūrinius poreikius. Iliustruodamas grožinės literatūros knygas ir kultūrinius žurnalus, dailininkas pagal geriausias amerikietiško grafinio dizaino taisykles kūrė dekoratyvius ir estetiškai patrauklius leidinių viršelius. Dėl akį traukiančio dekoratyvumo žavimasi ir Virkau paveikslu Didysis tviskėjimas.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė

Vytautas Osvaldas Virkau (1930–2017) Antrojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukė į Vakarus ir, vos baigęs lietuvišką gimnaziją Miunchene, emigravo į JAV. Iš transatlantinės kelionės jaunuoliui įsiminė laive švęstos 16-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinės: „Koks sutapimas – Atlanto vandenyne. Mes plaukiam, jie skrido, tik gaila, kad priešingom kryptim“, – dienoraštyje rašė būsimasis dailininkas (Vytautas Osvaldas Virkau, Dienoraštis 1944–1952, sud. Dalia Kuizinienė. Vilnius: Versus, 2023, p. 206–207). Tuo pačiu reisu plaukė 50 000-asis dipukas, tad keleivius, kaip prisimena Virkau, iš Brėmerhafeno išlydėjo amerikiečių orkestras, o Bostone pasitiko Vašingtono meras, Masačusetso valstijos gubernatorius ir kiti aukšti JAV pareigūnai. Pirmaisiais mėnesiais lietuvis dirbo pagalbiniu darbininku siuvykloje, kur senyvo amžiaus siuvėjos tarpusavyje šnekėjo jidiš kalba – taip netikėtai naujame krašte susitiko ankstesnės ir pokario bangos emigrantai iš Rytų Europos. Sąlyčio būta epizodinio, glaudesnių ryšių su žydų diaspora Virkau neužmezgė. Čikagos dailės institute įgijęs grafiko specialybę, menininkas savo kūryba atliepė amerikiečių ir lietuvių kultūrinius poreikius. Iliustruodamas grožinės literatūros knygas ir kultūrinius žurnalus, dailininkas pagal geriausias amerikietiško grafinio dizaino taisykles kūrė dekoratyvius ir estetiškai patrauklius leidinių viršelius. Dėl akį traukiančio dekoratyvumo žavimasi ir Virkau paveikslu Didysis tviskėjimas.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė