Aušros vartai

Mozė Leibovskis garsėjo meistriškais portretais, tapė Vilniaus, jo apylinkių peizažus. Ekspresyvia, tirštai padengtų dažų maniera jis nutapė Aušros vartus iš užmiesčio pusės. M. Leibovskio paveiksle nėra užuominų apie sakralinę Aušros vartų prasmę, jį domino miesto proza: gatvės perspektyvoje grūdasi aukšti statiniai, tiesiai į žiūrovą pro vartus atlekia sunkvežimis, juodos beformės žmogystos būriuojasi vartuose, o tapybiškos, apšiurusios jų sienos, rudai nudažytas cokolis, grindinio purvas pirmame plane rodo nepagražintą Vilniaus skurdą.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 259.   „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė

Mozė Leibovskis garsėjo meistriškais portretais, tapė Vilniaus, jo apylinkių peizažus. Ekspresyvia, tirštai padengtų dažų maniera jis nutapė Aušros vartus iš užmiesčio pusės. M. Leibovskio paveiksle nėra užuominų apie sakralinę Aušros vartų prasmę, jį domino miesto proza: gatvės perspektyvoje grūdasi aukšti statiniai, tiesiai į žiūrovą pro vartus atlekia sunkvežimis, juodos beformės žmogystos būriuojasi vartuose, o tapybiškos, apšiurusios jų sienos, rudai nudažytas cokolis, grindinio purvas pirmame plane rodo nepagražintą Vilniaus skurdą.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 259.   „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė