Šv. Marija Magdalietė

Pagal Gvidą Renį.

Bažnytiniame mene baroko laikotarpiu šv. Marija Magdalietė vaizduota dažnai. Katalikiškoji reforma aktualizavo šios atgailaujančios nusidėjėlės pavyzdį, kuris labai tiko priminti nuodėmių išpažinimo svarbą ir Atgailos sakramento vertę. Jėzų žemiškajame gyvenime kartu su apaštalais lydėjusi šv. Marija Magdalietė buvo tapoma po kryžiumi Nukryžiavimo scenose, vaizduojama prie Kristaus kapo kaip svarbi prisikėlimo liudininkė, taip pat – kaip vieniša, nuošalioje grotoje atgailos maldose paskendusi atsiskyrėlė.

Šis paveikslas – tai tiksli žymaus Bolonijos dailininko Gvido Renio (1579–1642) apie 1633 m. nutapyto kūrinio kopija. Ji atlikta itin kruopščiai, atkuriant net smulkias kompozicijos detales, perteikiant autentiško kūrinio prislopintų spalvų koloritą. Dabar drobės viršus nupjautas – stačiakampio viršuje liko tik pusė virš kryžiaus sklendžiančio angelo figūros, antro angelo – tik fragmentas. Akivaizdu, kad baroko meistro kūrinio kopiją atliko gerai Europos klasikinės dailės principus pažinęs ir puikaus tapytojo sugebėjimų turėjęs dailininkas. Tikėtina, kad tai galėjo būti Kanutas Ruseckas (1800–1860), kuris 10 metų gyveno Italijoje, žavėjosi jos menu, ten būdamas kopijavo italų dailininkų darbus.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Pagal Gvidą Renį.

Bažnytiniame mene baroko laikotarpiu šv. Marija Magdalietė vaizduota dažnai. Katalikiškoji reforma aktualizavo šios atgailaujančios nusidėjėlės pavyzdį, kuris labai tiko priminti nuodėmių išpažinimo svarbą ir Atgailos sakramento vertę. Jėzų žemiškajame gyvenime kartu su apaštalais lydėjusi šv. Marija Magdalietė buvo tapoma po kryžiumi Nukryžiavimo scenose, vaizduojama prie Kristaus kapo kaip svarbi prisikėlimo liudininkė, taip pat – kaip vieniša, nuošalioje grotoje atgailos maldose paskendusi atsiskyrėlė.

Šis paveikslas – tai tiksli žymaus Bolonijos dailininko Gvido Renio (1579–1642) apie 1633 m. nutapyto kūrinio kopija. Ji atlikta itin kruopščiai, atkuriant net smulkias kompozicijos detales, perteikiant autentiško kūrinio prislopintų spalvų koloritą. Dabar drobės viršus nupjautas – stačiakampio viršuje liko tik pusė virš kryžiaus sklendžiančio angelo figūros, antro angelo – tik fragmentas. Akivaizdu, kad baroko meistro kūrinio kopiją atliko gerai Europos klasikinės dailės principus pažinęs ir puikaus tapytojo sugebėjimų turėjęs dailininkas. Tikėtina, kad tai galėjo būti Kanutas Ruseckas (1800–1860), kuris 10 metų gyveno Italijoje, žavėjosi jos menu, ten būdamas kopijavo italų dailininkų darbus.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)